katik grįžom iš žygelio.. Vaidilka miega lūžęs, ten pirmyn vakar naktį nuėjom apie dvidešimt km, šiandieną dar prie jūros davėsi keletą valandų, ir dabar grįžom.. Man net kartais gaila Vaidžio, bo reikia jam prižiūrėt ar visi savi yra, ar dar eina, tai sulakstė daug daugiau nei aš
O dar ryt kai išmiegos eisim į šunų susitikimą smiltynėj, bijau, kad tuoj Vaidis nebenorės eit iš namų su manimi
Prie jūros smėlį labai pustė, tai pas Vaidilą akys tokios paraudusios man rods nuo smėlio.. kaži praeis, ar kokių lašiukų reikia?
