Jau senokai svajojau apie naujus vilksunius, norejau vieno suns ir vienos ar net dviejų kalių. Jau buvau užmezgęs ryšius su keletu veisėjų iš wolfdogo puslapio, kuomet mano dėmesį patraukė pirmoji veislyno "z Peronowki" vada gimusi Lenkijoje. Susisiekiau su Przemeku ir Margo Peron ir susitariau dėl paskutinio šunyčio iš vados. Kadangi nuo 20 sausio turėjau laisvo laiko, nusprendęs, kad jų reikalavimai yra tokie patys kaip ir kitų atsakingų veisėjų, paskambinau jiems į Lenkiją, kad susitarti dėl mano atvykimo pas juos 16 vasario.O tuo metu temperatūra Lenkijoje buvo -20°C... Turiu pasakyti, kad esu kiek pamišęs, kuomet organizuoju visokias panašias iškylas...Visuomet galutinai apsisprendžiu likus 2-3 dienoms iki tokios kelionės.

Pirmoji problema: Lenkija nėra Europos sąjungos narė, dėl to man buvo reikalingas pasas, nes senajam jau baigėsi galiojimo laikas ir jau kuris laikas, o prancūzų administracijai reikalingos mažiausiai 2 savaitės išduoti naujam. Przemek ir Margo buvo tokie malonūs, jog gyvendami keletas kilometrų nuo Vokietijos sienos, pasiūlė susitikti Vokietijoje... Przemek rezervavo kambarį vienai nakčiai Waldow’e, keletas kilometrų nuo Guben’o, miesto esančio pasienyje. Mūsų rendez-vous buvo suplanuotas ketvirtadieniui 16 vasario Guben’e 19:00.

Antra problema: trečiadienį 15:01 supratau, kad mano mobilusis telefonas neturi roamingo, o operatorius reikalauja 48 valandų visa tai aktyvuoti. Užsakiau šią paslaugą ir...atsakymas: palauksim, pamatysim, kaip visada!!!

Ketvirtadienis - rytas 04:00. Guliu lovoje...bemaž nemiegu, esu pernelyg susijaudinęs. Kelionės planas, gautas internete, rodo 1180 km. Atstumą iki tikslo... Išeinu iš namų apie 06:00 pamaitinęs ir pagirdęs šunis... Po 20 km. išvažiuoju į autostradą ir ir noriu ja taip važiuoti 1100 km. toliau... Kertu belgų pasienį. SMS informuoja mane, kad esu prijungtas belgiskam tinklui. Kertu vokiečių pasienį ir vėl gaunu informaciją dėl prijungimo prie kito tinklo. Viskas tiesiog OK !

Truputėlį užgaišau ties Dortmundu, dėl netikslių duomenų, gautų iš interneto. Išsiunčiu SMS Przemek’ui norėdamas pranešti, kur esu... Kelionės pabaigą sunki, esu pavargęs, nepaisant to, kad dažnokai sustodavau pailsėti. Apie 18:45 sustoju stovėjimo aikštelėje, 50 km. nuo Frankfurto prie Odros, autostrados pabaigoje... Vėl informuoju Przemek’ą, jis man sako, kad perskambinčiau kai pasieksiu Frankfurtą, tuomet Gubine susitiktume tuo paciu metu. Vėl esu kelyje... IR ČIA PRASIDEDA TIKROJI ISTORIJA!!!!!!!!!!!!!

19:00. Automobilis važiuojantis prieš mane pristabdo ir jo užpakaliniame stikle užsidega užrašas POLIZEI... Mandagiai stengiasi priversti mane sustoti sekančioje stovėjimo aikštelėje. Kitas policininkų automobilis blokuoja mane iš šono. Vyras, apsirengęs civiliais drabužiais, prisistato, kaip pasienio policijos atstovas ir paprašo manęs vairuotojo pažymėjimo, draudimo bei sako, kad toks automobilis kaip mano (pick-up) yra naudojamas kontrabandai vežti tarp rytų ir vakarų Europos... Paprasčiausias patikrinimas...

20:00. Vis dar esu automobilyje, stovėjimo aikštelėje... Vyrai (4) diskutuoja dėl mano dokumentų... Klausiu, gal kas nors negerai, jų atsakymas "No comment" [be komentarų]. Skambinu Przemek’ui, norėdamas pranešti, kad tikriausiai vėluosiu.

21:00. dar vienas policijos automobilis įvažiuoja į stovėjimo aikštelę. Vėl prasideda diskusijos dėl mano dokumentų. Pagaliau jie paprašo manęs užrakinti automobilį ir mane vežasi į policijos komisariatą, esantį už 3 km. Iš tikrųjų nieko nesuprantu, o jie neatsakinėja į mano klausimus. Palieka mane laukiamajame pasakę vienintelį žodį "Lauk".

21:30. Prie manęs prieina policininkas ir silpna anglų kalba sako: "Žinai, kodėl tu čia esi..." Atsakau, kad ne. Jis nustemba: "Ne?" Tu naudojiesi padirbtais dokumentais, mes dabar laukiame vertėjo, surašysime protokolą su kaltinimu, tuomet būsi laisvas, tačiau be automobilio. Kuomet atsakiau, kad tai kvailystės ir paprašiau paskambinti į Prancūzijos ambasadą, jų atsakymas buvo: "jokios diskusijos, lauk vertėjo"

22:00. Atvyko vertėjas ir pareigūnas mus nusivedė į savo kabinetą. Vokiečių policija kaltina mane vairuojant padirbtais dokumentais. Jie elgiasi su manim lyg kokiu nusikaltėliu, paima pirštų antspaudus, daro nuotraukas, klausia apie auskarus, tatiuruotes ir taip toliau, lyg būčiau nusikaltėlis užmušęs žmogų...!!! Nusprendė mano vairuotojo pažymėjimą išsiųsti ekspertui, atsakymas bus gautas tiesiai pas teisėja rytoj (?), penktadienį 17, apie 14:00. Dabar aš esu kol kas laisvas...

01:00. Esu Fürstenwalde su vertėju, visi viešbučiai uždaryti, esu alkanas (ir piktas...) ir pavargęs. Vertėjas padeda man pergabenti automobilį iš vienos stovėjimo aikštelės į kitą, esančią prieš policijos komisariatą.

02:00. Esu vienas, bandau užmigti automobilyje... Hmmm, užmigti...

06:30. Esu šokiruotas ir iš tiesų piktas. Problemos apgalvojimui skyriau visą naktį. Turiu grįžti į Prancūziją, tačiau SU SAVO AUTOMOBLIU! Paskambinau savo draugui į Prancūziją, kuris dirba Europos sąjungos organizacijoje. Pagal jį aš turėčiau susisiekti su prancūzų ambasada Berlyne. Gaunu ambasados telefoną iš savo brolio žmonos, neatsako. Gaunu kitą numerį iš Przemek’o (esu susinervinęs, kad budinu jį tokiu metu...), taip pat neatsako...iki 08:30... Esu išgelbėtas!!!

08:30. Išgelbėtas? Dar ne! Žmogus, kuris atsiliepia sako, kad išsiųs protestą policijai... Turbūt sapnuoju!!!! Laišką!!!! Praradau savo (legendinį) kantrumą, ir sprogau telefono poklabio metu... Aš neprašau jų, aš jiems įsakau, taip lyg visuomet įsakinėjau, kad mano atveju veiktų taip greitai kaip tik įmanoma... Jaučiu, kad vyriškis, pajuto, jog aš nejuokauju. Pagaliau suranda policijos vyriausiąjį pareigūną Berlyne, kuris sako: "man taip atrodo turi nedidelę problemą?" Mažą problemą. Išrėkiu jam visą situaciją, tuomet jis nieko nelaukdamas klausia mano vardo, visą galimą informaciją ir pažada paskambinrti už valandėlės. Skambinu Przemek’ui, ir bandau siūlyti, kad gal jie atvažiuotų į Fürstenwaldą su Margo ir Anubisu, šuniuku... Aš čia jų lauksiu ir čia susitiksime... Jie sutinka ir aš jiems už tai dėkoju...

09:30. Perskambina prancūzų policininkas. Valdžia patvirtino, kad vairuotojo pažymėjimas yra nesuklastotas... Kontaktuojuosi su vokiečių policija, kad tik pagreitinti vykstančią procedūrą, tačiau mano vairuotojo pažymėjimas kaip tik šiuo metu yra pas ekspertus. Reikia laukti...

11:00. Esu automobilyje, laukiu, pareigūnas pasikviečia į komisariatą... Atgaunu savo vairuotojo pažymėjimą, tačiau be jokių atsiprašymų, visa tai palydi tik keletas žodžių - "Viskas yra OK"...

12:00. Przemek’as ir Margo atvažiuoja į Fürstenwaldą... Susipažįstu su Anubis Wolf ir jo mama Jolly. Man patinka jų abiejų dydis ir sudėjimas... Važiuojame į piceriją papietauti, kalbamės iki 15:00... Turim vieni kitiems daugybę klausimų, aišku daugiausia apie CsV...

16:00. Visi dokumentai yar tvarkingi, jie važiuoja atgal į Lenkiją, aš –į Prancūziją... Kol kas! Tikiuosi kad, greitai su jais vėl susitiksim, gal vasaros stovykloje. Kelias ilgas, namuose esu 06:30 šeštadienio rytą...

07:30. Einu prigulsiu trumpam ir atsikeliu ...17.30!!!! Ar kas nors čia yra PAVARGĘS?

Istorijos pabaiga...P abaiga? Dar ne! Vietinis Berlyno laikraštis buvo painformuotas apie mano linksmą kelionę ir visa tai buvo publikuota "Taz Berlin" internetiniame puslapyje 25 nnnn. bei tos pacios dienos numeryje.

Margo sako, kad esu garsus toje Vokietijos dalyje ir turiu tik palaukti, kol man paskambins Schroeder’is! Palauksim, paziuresim !!!!

Philippe (Prancūzija)