Iš registruotų į parodą 51 vilkšunio ringą pasiekė 40. Du buvo įvertinti po ringo - dėl kamščių jie nespėjo laiku pasiekti ringo. CsV buvo daugiau nei prieš dieną čekų klubinėje, tačiau jei šunų lygis Roudnicoje buvo bemaž vienodas, tai Dortmunde buvo galima pastebėti ir labia gerus ir labia silpnus eksterjeriškai šunis. Visą šį sunkų vertinimo darbą turėjo atlikti Boris Spoljaric.

Pirmajam vertinimui išėjo šuniukai. Pats pirmasis buvo Amber Wolf z Peronowki - pratęs prie parodų, tad nieko stebėtino, kad teisėjas galėjo pats patikrinti dantis, kūno sudėjimą ir sėklides. Ir čia nesėkmė - mažasis suurzgė. Po trumpos pertraukėlės teisėjas padėkojo šeimininkei - šuniukas palieka ringą turėdamas diskvalifikaciją. Antrasis vertinimui ateina nedrąsusu Duncan - nėra ko nė svajoti apie dantų patikrinimą pačiam teisėjui - net šeiminkas dėl to turi rūpesčių. tam kad patikrinti sėklides teko šunį isprausti tarp kojų. O kad patikrinti kūno sudėjimą - iš vis nėr kalbos. Bet nepaisant viso šito šuo palieka ringą gavęs įvertinimą - labai perspektyvus. Tuo momentu mes sudvejojom - jei šuo su stabiliu charakteriu yra diskvalifikuojamas, o nestabilus charakteris yra ne tik toleruotinas, bet dar toks šuo gauna gerą įvertinimą, tai mūsų visų laukia Amsterdamo istorijos pasikartojimas, kur kitų veislių savininkai, sakė mums kad vilkšuniai yra vienintelė veislė, kur nediskvalifikuojami bailūs šunys.

Pasirodo ,tokia buvo tik pradžia - po to nebuvo diskvalifikuotas nei šuo agresyvus kitam šuniui nei šuo užurzgęs ant teisėjo. Tai išeina, kad Amber turėjo didžiausią nesėkmę... Bet vertinimas vyko toliau: jaunimo klasėje ringe pasirodė trys šunys. pačioje pabaigoje patalpintas Crying wolf Galiba - šuo su be galo gražia galva, bet stipriai krintančia nugaros linija ir nelabai stabiliu charakteriu, visa tai nulemia galutinį vertinimą. Kalbant apie pirmas dvi vietas - čia iš tikrųjų sunku apsispręsti: Ar pastatyti už gražią Forrest galvą, ar už bendrai gražesnį vaizdą duodantį Gawrosh Artu. Viską nulemia judesiai ir antrasis - Crying wolf Forrest o pirmoje atsiranda geriau sudėtas Gawrosh Artu' Passo del Lupo. Visi šunys pasitraukia su įvertinimu labia gerai, kas būdinga vokiškoms parodoms (tai aukščiausias įvertinimas šioje klasėje).

Čempionų klasėje grūstis, tačiau ir didelis skirtumas bei šunų lygis esantis skirtingose šalyse. Iš Italijos trys šunys (Cutt, Hever ir Tabor):visi stiprūs, ilgesnio formato, sunkiomis galvomis ir atviromis lūpomis, jų išraiškoje trūksta to vadinamojo vilkiškumo, kuris taip reikalingas. Iš Olandijos - lengvas, krintančia viršaus linija Amor van Goverwelle. Vokiečiai pristato tris šunis dviejų tipų: Chikoba vom Westerwalder Berg, trumpas, kompaktiškas, nors ir be kaukės ir su stipriai krintančiom strėnom ir du šunis importuotus iš Slovakijos: Aron Vlčie údolie, kuriam dėja paroda visiškai nepatiko ir jis visiškai atsisakė demonstruoti savo gražų sudėjimą, ir Afar Malý Bysterec - gražus tipiškas šuo, kuriame nieko neigiamo neina rasti tiek iš eksterjerinės tiek ir iš charakterio pusės. Mane šokiravo tai kad jis nepateko į finalinį ketvertą. Čekiją atstovauja du šunys: stiprus ir sunkus Agar Morusovy haj - pažįstantis ringą ir mylintis parodas, ir jo priešingybė - Hero od Uhoste - lengvesnis, taip pat gražiai sudėtas, bet, gaila, nenorintis demonstruotis. Vengrų veisimo atstovas, nors ir rumuniškose rankose Crying wolf Chester - tvirtas, puikiai pasirodantis, tačiau šiek tiek nejaukiai besijaučiantis ringe. Ir "last but not least" Aron Malý Bysterec iš Slovakijos, puikus veislės atstovas, kuriam Dortmunde trūko tik vieno: kailio... Paskutinėje kovoje dalyvauja vis tik Crying wolf Chester (ketvirta vieta), Aron Malý Bysterec (trečia vieta). Antras šokiravimas-tikėjomis kad antroje vietoje atsidurs Afar Malý Bysterec, tačiau teisėjas išrenka Cutt, kursi savo galvos forma ir sudėjimu ryškiai skiriasi nuo CsV tipo, kokį galima sutikti Čekijoje ir Slovakijoje, t.y. veislės kilmės šalyse. Pirmoji vieta gimusiam parodų pažiba - Agar Morušový háj. Jis gali turėti daug gerbėjų, taip pat kaip ir daug priešininkų, tačiau neįmanoma jo nepastebėti, kuomet jis yra ringe.

Atviroje klasėje toks pats šunų kiekis kaip ir jaunimo. Čia be jokių dvejonių laimi gražus, puikiai sudėtas ir puikiai judantis Arimminum Last Navarre. Šis šuo tikrai turės įtakos sprendžiant galutinį vertinimą dėl aukščiausio titulo. Nuo kitų jo konkurentų jį skiria net keletas vilkšunių kartų - Yanek de New Flame yra antras, Zarco de New Flame trečias. Jie abu atstovauja senojo tipo vilkšunius su stipriais kampais ir stipriai krentančia nugaros linija.

Dėl titulo Pasaulio nugalėtojas kovoja du nuostabūs šunys: Arimminum Last Navarre ir Agar Morušový háj. Teisėjas remiasi bendru šuns prezentavimu, tad daugiau dėmesio kreipia į senesnį ir geriau pasirodantį Agar. Į ringą išeina Cutt, kuriam iki Arimminum Last Navarre (atstovaujančio geriausias čekiškas linijas) labai toli...

Agar Morusovy haj

Ateina laikas ir kalėms, kur kiekvienoje klasėje vyksta tikra kova. Aplenkiam šuniukus - čia tiktai viena kalytė daugiau šuniško nei vilkiško tipo, nors ir gražiai sudėta: Disha gauna vertinimą "labai perspektyvi".

Jaunimo klasėje yra į ką paganyti akis. Tai lemia ir tai, kad skirtumai labai akivaizdūs. Dvi kalės vokiško veisimo yra visiškai kitokio tipo ir su menku kailiu. Iš ringo jos pasitraukia su vertinimais: "l.gerai". Paskui jas išeina ir Dauna - ir ji išsiskiria iš visų kitų. Dabar kalbama apie eksterjerą:tarp kitų kalyčių dėl savo galvos ji daugiau panašesnė į jauną šuniuką nei į kalytę. Daug geriau atrodo Elys Passo del Lupo. Graži, lengva ir ilgakojė, kuriai galima būtų prikibti tik dėl užpakalinių kojų kampų. Turbūt dėl to ji atsiduria trečioje vietoje. Dvi pirmos vietos sunkus apsisprendimas:abi kalės labai garžiai sudėtos, geri kampai ir atisyklingas formatas. Teisėjui apsispręsti padeda geras šuns išstatymas, dėl ko nugali Crying wolf Gaia; Arlen spod Ďumbiera yra antra.

Ir vėl čempionai ir vėl skirtingas tipas - trys kalės iš Italijos atstovauja kitą tipą, nei kitos dvi: čekiška Jolly z Molu Es ir slovakiška pagal kilmę Crying wolf Brooklyn (abi jos yra čekų klubo nugalėtojomis). Be vietos pasitraukia Nensy, tuoj prieš ją atsistoja bemaž balta Queris. Čia derėtų atsiminti šike tiek kokia spalva turėtų figūruoti tarp vilkšunių - šie šunys turi būti panašūs į europietiškus vilkus, kurie ne tik kad turi pakankamai bronzinės spalvos, prie viso šito pasižymi stipri aiškai matoma kaukė. Todėl retkarčiais verta nueiti į zoologijos sodą ir pažiūrėti kaip turi atrodyti CsV, prieš tai kuomet pradėti veisti šunis. Į paskutinę kovą stoja trys kalės.Ir čia netikėtumas Crying wolf Brooklyn gauna trečią vietą. Po trumpos pertraukėlės laukia nemažesnis nustebimas - antra vieta - Jolly z Molu Es, pirmoji Dymka della Terra Selvaggia. Nėra tai vsi tik ta kalė, kurią būtų galima laikyti standarto atitikimo pavyzdžiu, ne tik dėl jos sudėjimo, bet ir dėl to, kad ji praradusi vilkišką išraišką...

Prieš mus dar viena klasė: atvira. Čia ir gi laukiama stipri kova, nes yra į ką akis paganyti. Vertinimo metu gavusi diskvalifikaciją išeina iš ringo Arimminum Lada, kuri gaila, yra neparuošta parodoms ir nenori parodyti dantų. Gaila, nes tai viena iš gražesnių veislės atstovių ir vienintelė, kuri galėtų stipriai pakovoti dėl pirmos vietos. Pasirodymą su įvertinimu gerai gauna Laika Arimminum - puikiai sudėta kalė, puikiai judanti, kuri savo vertinimą gauna tik dėl atviroko kailio. Kitų trūkumų pas ją nepastebėta. Vertinimus labai gerai gauna panašios viena į kitą kalytės Decha vom Westerwalder Berg ir Fany Krivoklatsky Atos. Galvojom, kad prie jų prisijungs ir Elza Krivoklatsky Atos dėl silpnokos kaukės, tačiau teisėjas nusprendė jai skirti įvertinimą puikiai. Ketvirta vieta stiprius kampus turinti Daschka vom Westerwalder Berg. Trečia ir antra vieta atitenka čekiškiems šunims: stipriai sudėtai, šiek tiek trumpesnių kojų, tačiau puikiu judesiu pasižyminčiai Julie z Litavske kotliny (3) ir Merry Bell z Molu Es (2). Pirmoje vietoje visiškai teisėtai atsiranda Askia Slnecny dvor.

Laikas išrinkti gražiausią: į eilę atsistoja slovakų Askia Slnečný dvor ir Dymka della Terra Selvaggia. Skirtumas didelis-tačiau dar didesnis nustebimas...pasaulio nugalėtojos titulą gauna Dymka. O dėl res.CACIB’o kovoja Askia i Jolly z Molu Es. Čia jau visiškai tas pats kuris šuo gaus šį įvertinimą, kadangi abi yra tokio pat tipo: trumpos, geri kampai, ilgakojės ir turinčios puikias galvas. Teisėjas neturi lengvo pasirinkimo, tačiau bet kuriuo atveju būtų teisus. Vis dėlto jis nusprendžia titulą atiduoti čempionei- Jolly z Molu Es.

Vykstant vertinimui su patinu vėl visų laikia nustebimas (bet mes prie jų jau pratę) - BOB’ą gauna Dymka della Terra Selvaggia. Gaila, turėjo laimėti šuo, vien dėl to, kad puikiai atstovautų veislę pagrindiniame ringe. Agar krinta į akį ne tik veislės teisėjams. Gal tuomet vilkšuniai galėtų tikėtis geresnio įvertinimo finaliname BOG’e?

BOB Dymka della Terra Selvaggia

Taip kaip gi vertinti parodą ir teisėjavimą?Nepaisant viso to-labai gerai. teisėjas turėjo įkąsti kietą riešutėlį, nes ringe buvo tiek ir nuostabūs, tiek ir mažiau tipiški šunys. O teisėjavimas buvo sunkus:ringas buvo mažas, kad būtų galima puikiai parodyti judesius. Silpnas apšvietimas trukdė gerai įvertinti akies spalvą, dėl ko bendras galvos vertinimas buvo sudėtingas. Šunims trūko blizgesio, kas gerai pastebima nuotraukose. Reikia pasakyti, kad teisėjas buvo puikiai pasiruošęs savo darbui, nebuvo taip, kad kurią nors klasę laimėtų šuo to nevertas. Jam pasisekė "pagauti" tuos individus, kurie išties buvo to verti. Gal šiek tiek šokiravo kalės nugalėjimas, tačiau negalima pasakyti, kad ji negraži ar blogai sudėta. Tiesiai šviesiai kalbant važiuodami į šią parodą bijojome, kad nebūtų taip kaip europos čempionate Paryžiuje. Tačiau jaudinausi be reikalo.Su klasių laimėjimasi, ne tik kad nedrįstame priešatarauti, bet ko gero ir patys būtume taip vertinę, jei būtų tekę teisėjauti Dortmunde. Šunyse gaila Last Navarra, nes jis tikrai nusipelno res. CACIB’o. Kalėse labiausiai panašiausios į nugalėtojas yra Askia Slnečný dvor, Arimminum Lada ir Jolly z Molu Es. Buvo lengvai pastebima, kad BOB’o gavimas buvo ne tik nustebimas kitiems dalyviams bet ir pačiam šeimininkui. Ir vėlgi pasitvirtina taisyklė, kad "kiekvienas šuo turi savo dieną", ir kad į parodas važiuojama todėl, kad niekuomet nesi užtikrintas kaip ten seksis...

Margo (Lenkija)