Į vietą atvykome prieš 8.00 valandą, tačiau net ir tai nebuvo lengvas kelias mums-bekeliaujant sprogo padanga (pirmą kartą gyvenime). Starte pasirodė savininkai su aštuonetu vilkšunių: : Petr Malasek su šunimi Aladar Zeleny paprsek, Karel Hladik su kale Jaw z Molu es, Antonin Prajza su šunimi Fredy z Ponickeho dvora, Michaela Pokorna su kale Aset Voodoo Wolf z Peronowki, Peter van Erne su šunimi Agar Morusovy haj, Sarka Havlickova su šunimi Iro od Uhoste ir aišku mes, Margo ir Przemek, su kalėmis Merry Bell z Molu es ir Jolly z Molu es. Egzamino vyresniuoju buvo Ota Kriz, o teisėjavo jau mūsų "klubinis" teisėjas, Pavel Koucky. Oras buvo nuostabus, tačiau ne bėgimui, nes diena buvo labai saulėta, kas vėlesnėmis bėgimo valandomis turėjo visam tam įtakos.

Egzaminas prasidėjo keletą minučių prieš 9:00, kadangi visi dalyviai jau buvo susirinke ir nebuvo tikslinga ko nors dar laukti. Šunys pajudėjo 3 minučių intervalu sekančiai:šuo, kale,šuo. Trasa, kurioje vyko egzaminas, ėjo salia vandens kanalo ir turėjo 5 kilometru atstumą. Salia asfaltuoto kelio, kuriuo mes važiavome su dviračiais, buvo apie 2 metrų žolės juosta, kuria galėjo bėgti šunys. Pirmus du ratus šunys įveikė be jokių problemų. Sunkumai prasidėjo vėliau, bet ne dėl to, kad šunys būtų pavargę,kai kurie šunys pasivijo bėgančius prieš juos ir nebenorėjo nuo jų atsilikti ar lenkti :)) tai buvo ko gero pats didžiausias sunkumas per visas varžybas; kuomet vienas šuo pasivydavo kitą, bėgo su juo kartu bemaž iki pat egzamino pabaigos, net neturėdamas minties aplenkti jį bent 20 metrų. Ir taip susidarė dvi bėgančiųjų grupės: Agar ir Jolly ir antroji: Iro, Aladar ir Merry Bell, kuri vėlau pasivijo ir pirmąją.Gaila, bet antrojoje egzamino dalyje iškrito du vilkšuniai, kurie per stipriai nusitrynė sau letenėles ir nebenorėjo bėgti toliau. Egzaminą išlaikė 6 šunys tarp jų net du su laiku nesiekiančiu 3:00 val.(Iro od Uhošte ir Merry Bell z Molu es). Rezultatai yra čia:

Egzaminų metu gauti patyrimai tiesiog verčia duoti keletą gerų patarimų kitims būsimiems dalyviams, norintiems dalyvauti ZVP 1: tipiško vilkšunio muskulatūra, net ir netreniruoto, be problemų leidžia jam įviekti 40 kilometrų atstumą, gaunant įvertinimą puikiai, tačiau jei jis neturės reguliarių treniruočių, tai gali taip atsitikti, kad bėgimo metu jis susižalos sau pėdas, vien dėl to, kad nėra pasiruošęs ilgiems atstumams. Dėl to tikslinga treniruotis, kad jo pėdutės sutvirtėtų. Šiuo metu tokios treniruotės buvo sudėtingos dėl to, kad vos nutirpus sniegui iki egzaminų liko tik 2-3 savaitės pasiruošti. tačiau jei egzaminas vyksta antroje metų pusėje, tai išites gera mintis yra sau suplanuoti visą vasarą vykstančias treniruotes, tam, kad šuo tinkamai pasiruoštų. taip pat ir mūsų Jolly sekančią dieną nalabia norėjo vaikščioti - tad jai tokios treniruotės tikrai būtų padėjusios.

Kitas reikalas - tai pati trasa - ji buvo be galo patogi mums, dviratininkams, tačiau daugumai šunų 5 kilometrų gabalėlis nelabai padėjo, kadangi su kiekvienu nauju rato pasikartojimu savininkai turėjo "įtikinėti" savo šunis, kad verta bėgti dar vieną ratą. Jei ratas būtų bent 20 km. Ilgio, o atstumai tarp šunų šiek tiek didesni, būtų išvengta grupių susidarymo ir būtų ko gero sulaukta geresnio bėgimo laiko, kurie savo vertinimus gavo dėl to, kad nenorėjo atsiplėšti nuo grupės :))). Tai buvo gerai pastebima stebint mūsų šunis Jolyy ir Merry Bell. Paprastai Jolly be didesnių problemų bėga prie dviračio 60-70 km. be jokio nuovargio, Merry Bell dėl savo mažesnio ūgio ir didesnio svorio nuvargsta daug greičiau. tačiau būtent merry Bell turėjo net 6 minutėmis geresnį laiką ir tai dėl to, kad jos grupė judėjo greičiau ir dėl to, kad jai nenuobodu net 10 ratų bėgimas ta pačia trasa :)

Tik maži nesusipratimai, tačiau jie netemdo gero egzamino organizavimo, vykusio malonioje atmosferoje. Dabar mums telieka sėsti ant dviračio ir ruoštis sekančiam egzaminui ZVP 2, t.y. 70 km. bėgimui . ;)