Tai buvo mūsų pirmoji paroda užsienyje po įstojimo į ES. Skirtumas pasienyje buvo tikrai pastebimas - šunimis net nesusidomėjo (t.y. šunimis tai taip, bet jų popieriais ta ne), viskas ko reikėjo, tai tik parodyti pasus. Savaime suprantama eilių nulis, o iš įdomumo, grįžtant namo, važiavome per labiausiai aktyvų pasienio perėjimą Cieszyne.

Boskovice mus sutiko puikiu oru - toks pat oras buvo ir prieš dvejus metus. Be didesnių problemų įėjome į teritoriją (o jie galėjo būti, kadangi laiku negavome parodos registracijos patvirtinimo ir galima taip sakyti važiavome aklai, tikėdamiesi, kad esame užregistruoti). Iš viso į klubinę parodą atvyko 43 vilkšuniai iš Lenkijos, Čekijos, Slovakijos.

Teisėjauti buvo pakviestas teisėjas iš Slovakijos, puikiai žinantis šią veislę-Oskar Dora.Jis iš karto ėmėsi darbo ir į ringą įžengė jaunimo klasės atstovai, reprezentuojantys du skirtingus CsV tipus.Teisėjui labiausiai patiko Baker z Udoli ticha-labai perspektyviai atrodantis jaunas šuo, bronzine vilko spalva ir gražiomis šviesiomis akimis.Antroje vietoje atsirado šiek tiek sunkesnis, masyvesnis, su kitokio tipo galva šuo-Qeron z Molu Es.Trečias-delikatusis Bodis Šedy samotar, kuriam dar labai reikalingas laikas tapti vyriškesniu.

Pereinamoje klasėje stipri konkurencija ir arši kova, kadangi tikrai netrūko šunų, kurių nežinotum Čekijoje ir Slovakijoje. Teisėjas vis tik žino ko pageidauja ir ant podiumo stato tik tuos šunis, kurie yra trumpi, ilgakojai, su "aštriu’ vilkišku snukiu. Galiausiai pirmą vietą gauna vilko spalvos Amber Wolf z Peronowki. Antras - vis dar kiek jaunai atrodantis, taip pat tamsiai vilkiškas Kairo od Uhoste. Trečias - Baron spod Dumbiera, kuris turbūt dėl karštoko oro, nenorėjo išsistatinėti taip energingai, kaip pvz. Nitroje.

Atviroje klasėje kiekvienas šuo vis kitokio tipo, tačiau buvo iš ko rinktis. Po labai krupštaus aprašymo ir judesių vertinimo į trečią vietą yra siunčiamas pakankamai "kvadratinis", tačiau energingai pasirodantis Akim z Karlova doupete. Antras-vilko spalvos ir akių - Iky od Uhoste. Pirmasis šuo, truputėlį šviesesnis, tačiau labai gražia galva, kurį jau ilgoką laiką norėjau pamatyti savo akimis: Arin na Blatech.

Darbinėje klasėje turėčiau problemą, kurį gi šunį išrinkti-energingai judantį , tačiau kiek sunkesnį Kelt z Molu Es, ar taip pat gražiai nuspalvintą, simpatišką, nors truputuką, "išsiblaškiusį" Ben z Chrlickych plani. Visa laimė, kad rinko ponas Dora, savo simpatijas atidavęs Keltui.

Prieš pat čempionus veteranų klasė ir Amir Ekar. Man tai buvo be galo didelis nustebimas, visa tai prilygo lyg vaiduoklio sutikimui - vis dar negaliu suprasti, kaip taip gali būti, kuomet šuo, turintis puikų HD rezultatą, puikų bonitacijos kodą, gerą kilmę ir neblogus dresūros rezultatus neturėtų nė vienos vados Čekijoje. Tai praradimas veislei, nes vertingas tas šuo, kuris būdamas 12 metų amžiaus vis dar atrodo lyg jaunimas...

Čempionuose aštri kova, nes kiekvienas šuo kuo puikiausiai pasirodo. Kiekvienas vis šiek tiek kitoks, tačiau savaip gražus. Galiausiai teisėjas "padeda akį" ant labiau pilko atspalvio ir lengvesnio tipo, kuris gerai matomas iš lengvesnių judesių ir savo simpatijas atiduoda tą dieną puikiai pasirodžiusiam Alanui ze Smaragovych vodopadu. Antra vieta showmanui - Agarui Morušovy haj, trečia - Jerry Lee z Molu Es.

Geriausio šuns titului gauti nėra didelės kovos, nes Baker z Udoli ticha, Amber Wolf z Peronowki ir Arin na Blatech tai vis dar jauni šunys, kuriems dar reikia laiko "pražydėti" ir tapti tikrais, įspūdį darančiais "vyrais"-jie dar turi palaukti metelius ar net dvejus, priaugti masės ir sulaukti kailio. Tad tarp jų visų geriausiuoju yra pripažįstamas Alan ze Smaragovych vodopadu ir būtent jis gauna klubo nugalėtojo titulą.

Kales "atidaro" mažylių klasė - ir vėl du tipai. Atrodančios lyg du vandens lašai (skiriasi tik spalva) sesutės: Aigina, Areia ir Anteia iš veislyno "Sotis" ir labiau apaugusi kaliu, linksma, su saldžiu snukeliu Rasty z Molu Es. Teisėjas nusprendžia visas mažyles apdovanoti įvertinimu "labai perspektyvios".

Taip pat jaunimo klasė ir trys kalytės ir du tipai - "aštresnė" pusiau gimininga: Bonnie z Udoli ticha ir Andariel Wolf z Peronowki ir šviesutėlė Arimminum Upstream. Dabar teisėjas nusprendžia, kad reikalinga permaina ir į pirmąją vietą žingsniuoja stipresnė, tačiau baltai pilka Arimminum Upstream. Po jos atsiduria Andariel Wolf, o mažiau pasitikinti savimi Bonnie eina į trečią vietą.

Kad nepakistų vertinimo tradicijos net ir atviroje klasėje yra du CsV tipai, Ainy z Kamenaček ir Arnie z Kamenacek - pilkos, su "minkšta" snukio išraiška ir Aset Voodoo Wolf z Peronowki, trumpesnė, aštresne galva ir puikiai išreikšta kauke. Čia teisėjas atiduoda simpatijas savo tipui ir pirmoje vietoje atsiduria linksma, puikiai besijaučianti ringe Aset Voodoo.

Atviroje klasėje daugiausia dalyvių, tačiau ir čia didelis skirtumas: yra didelių, mažų, sunkių, lengvų šviesių, tamsių kalių. Ir vėl laimi kalės tipas su aštria galva, ryškia kauke ir į pirmąją vietą keliauja Cira Lupus Bohemia genao. Už jos atsistoja graži, tačiau visiškai be kailio Dia Dakmat, o trečioji gerą dieną turėjusi Alexa z Porcova mlyna.

Darbinėje klasėje dvi kalės - ir čia galutinį žodį taria judesys ir galva dėl ko į priekį išsiveržia Merry Bell z Molu Es, o už jos - Felon Eden severu.

Veteranuose trys kalės, kurios nepaisant savo amžiaus vis dar žavi savo sudėjimu ir kondicija. Galiausiai geriausios veteranės titulą gauna Haidy Šeda eminence, kuriai šią pergalę, lyginant su konkurentėmis atneša gražus kailis.

Na ir pagaliau čempionų klasė ir brolžudiška kova tarp dviejų seserų. Kailio spalva čia neturi jokios įtakos, nes jos abi yra bronzinės vilko spalvos, kaip ir turi būti. Nepaisant geresnio Jaw kailio, teisėjas labiau atsižvelgia į sudėjimą, po to į judesius na ir "tradiciškai" į galvos sidėjimą. Pirmoje vietoje atsiduria Jolly z Molu Es.

Ateina lemiama minutė ir panelėms - lygintis dėl Geriausios kalės titulo. Po trumpo pamąstymo ir judesio vertinimo Oskar Dora atiduoda titulą ilgakojei lengvai judesyje kalytei, labiausiai vilkiška, trikampe galva, t.y. kalei iš jaunimo klasės - Aset Voodoo Wolf z Peronowki. Tai ji, nepaisant savo jauno amžiaus, tampa klubo nugalėtoja.

Laikas kitam finaliniui konkursui - geriausio veterano rinkimai. Čia teisėjas parodo visą savo džentelmeniškumą ir titulą atiduoda kalei. Geriausio šuniuko titului gauti susirenka tik trys kalytės, kadangi Rasty šeimininkas paliko parodą nelaukdamas jos pabaigos. Tad geriausiu šuniuku tampa Aigina Sotis.

Na ir pagaliau atėjo ta minutė, kurios visi nekantriai laukė, kova dėl veislės nugalėtojo. Ar tai bus gerai sudėtas ir visiškai išsivystęs Alan ze Smaragovych vodopadu? Ar jaunutė, bet jau aštriai pasirodant ringuose Aset Voodoo Wolf z Peronowki? Teisėjas laikosi savo nuostatų ir tą didžiausią titulą gauna kalytė. Mums tai geriausia naujiena! Nors aišku tai nebus vienintelė pergalė, nes Voodoo dar tik pradeda ir laikui bėgant, su didesniu kailiu ir moterišku sudėjimu ji pasieks dar geresnių rezultatų.

BOB - Aset Voodoo Wolf z Peronowki

Tuoj po šitų vertinimų danguje pasirodė debesys ir pagrindinis ringas atsidūrė po lietumi. Rodos oras negalėjo palaukti dar 30 minučių ! ;)

Kaip įvertinti teisėjavimą?Koks šuo yra pageidaujamas?Žiūrint į nugalėtojus viskas aišku - pirmiausiai sudėjimas: ilgos kojos, trumpi kūnai, vilko (silpni) kampai, kurie geria matomi esant apskaičiuotiems, lengviems judesiams. Visiškai "out" šunys, kurie yra masyvūs, turintys stambias, su daug odos, galvas. Visiškai teisėjui nepatiko šunys su neryškia kauke. Tas pats atsitiko ir šunims, kurie turėjo vokiečių aviganio judesį, visiškai nebūdingą CsV. Taip pat jeigu pakalbėjus apie kailio spalvą, niekas iš veisėjų negali nepritarti teisėjui, nes jeigu kalbama apie šunų veisimą, kurie savo spalva turi kuo labiau priminti vilką, tai ringe buvo pirmieji tie šunys, kurie turėjo šviesią spalvą. gal būt dar pasitaiko tokių šeimynėlių, tačiau joms nepriklauso ponas Oskar Dora, kuris žinotų tikslų vilko atvaizdą - o Slovakijoje jų pakankamai... Jis pirmenybę teikė šunims su bronzine - vilko spalva, su stipriu kontrastu ir ryškiai išsiskiriančia kauke, kur prie viso to gerai dera aiškios geltonos akys ir trumpos trikampės ausys.

Kaip gi vertinti visą parodą? Labiausiai vertinu tas parodas, kur yra išstatinėjami tik vilkšuniai, tas, kur galima pernakvoti, kur viskas vyksta daug laisviau. Tačiau parodas Boskovice negalima nupeikti, nes teritorija tikrai graži, oras kaip pagal užsakymą, organizavimas puikus (išskyrus pamirštą atsiųsti registracijos patvirtinimą). Tad puikiai praleidome dieną su savo draugais, prie viso to pridėdami dar keletą laimėjimų ne tik mūsų šunims, bet ir mūsų veislynui. O kas gi dar labiau galėtų pradžiuginti...

Margo (Lenkija)