Your account :: Wolfdogs Database :: Forum :: Submit article :: Top 10 Aug 01, 2010 - 10:17 AM
 
Languages

English
Deutsch
Nederlands
Francese
Polski
Slovensky
Cesky
Russkij
Lietuviu
Italiano

Breed
- History
- Temperament
- Standard
- Comments
- Books

Articles
- FAQ
- Breed
- Breeding
- Bonitations
- Meetings
- Dog shows
- Health
- Sport
- Training
- Upbringing
- Other articles...
- Stories
- Wolves
- Your comments

Gallery
- Add photo
- Whole gallery
- Wolfdogs
- Dog shows
- Meetings
- Bonitations
- Sport
- Training
- Work
- Kennels
- TV & spots
- Famous places
- Art
- Wolves
- Movies

Breeding
- Breeders' listing
- Bonitation results
- Planned litters
- Adult dogs
- Stud dogs
- Regulations

Database
- Enter database
- Add a dog
- Add owner
- Add breeder
- Statistics

Dog shows
- Successes
- Show results

Training
- Regulations
- Dogs with certificates

Internet
- Forum
- Download
- Links
- WWW-Pages
- Contact

Parodų pradžiamokslis: išstatinėjimo treniruotės
Author: Margo, Translation: wolfin (Jul 24, 2004 - 02:16 AM)
Parodos

Jei paklaustumėt teisėjų, kas yra didžiausia problema vertinant šunis, tikrai jie atsakytų taip: VEDLIAI :)

Kalbama čia apie paprasčiausią nesugebėjimą parodyti-išstatyti savo šunį. Daugelis asmenų mano, kad svarbiausia yra tik tai, kad šuo atitinka standartą, o paruošimas, ar pats vedlys ringe nėra taip svarbu. Tačiau tokiu atveju, kartais mums nepatinka dėl viso to gaunami rezultatai. Parodų pagrindinė užduotis yra šuns grožio - jo atitikimo stadartui vertinimas, tačiau nėra jokio šanso (arba nepasiekiami tokie rezultatai, kokių galima būtų tikėtis) iš to šuns, kurio savininkas naudojasi tik šuns įgimtais požymiais

Turime šunį išmokinti:

  • Parodinės stovėsenos - pozos, tai yra, kuomet šuo stovi tam tikrą laiką nejudėdamas, tačiau aktyviai reaguojantis į aplinką.
  • Džiaugsmingai bėgti ringe. Bėgti netempiant pavadėlio, neuostant žemės, kiek galima laisviau ir mūsų pasirinktu tempu.
  • Leisti, kad jam nepažįstamas žmogus galėtų jį liesti, net ir ten, kur nelabai norėtųsi(genitalijos). Vilkšuniai neturi kažkokio išskirtinumo, dėl ko nebūtų galimas kontaktas su teisėju. Jei teisėjas nuspręs pats neapžiūrinėti jam dantų, tai dar nereiškia kad jis nenorės patikrinti jo sudėjimo.
  • Mokėti demonstruoti dantis. Reikia treniruotis, kad dantis galėtų pažiūrėti ir svetimi asmenys.
  • Būti draugiškai nusiteikusiems kitų šunų atžvilgiu. Agresija labiausiai nepageidaujamas dalykas. Šuo, kuris bijo kitų šunų taip pat ne kuo puikiausiai atrodo ringe.

Ir atsiminkime: geriausiai ringe pasirodys tas šuo, kuris bus paruoštas taip, jog visiems atrodys kad jis pats save "išstato", be matomos mūsų pagalbos. Vertinga retkarčiais apsilankyti parodose ir pažiūrėti, kaip kitų veislių geriausi vedliai demonstruoja savo šunis. Ypatingai BEST’o ringe.

Parodinę dresūrą pradedame jau tuomet, kai įsigyjame šunytį (geruose veislynuose pamokos pradedamos, kai šunelis turi 3-4 savaites). Dresūrą, savaime suprantama, reikia taikyti priklauosmai nuo šuns galimybių. Ir jei mes norime, kad šuo gerai elgtųsi ringe, dresūra turi jam be galo patikti. Tai ypač svarbu ruošiant jaunus šunis. Iš pradžių mokomės kai kurių elementų. Vėliau pasidarome įsivaizduojamąjį ringą, uždedame šuniui parodinį pavadėlį, jei tai yra įmanoma, pridedame dar keletą žiūrovų, svetimą asmenį teisėjo vaidmeniui ir... pradedame.

PARODINĖ STOVĖSENA

Tai reikia pradėti nuo pat mažumės. Ji niekuo nesiskiria nuo komandos "stovėt", tačiau turi būti įvykdyta daug tiksliau. Pirmieji užsiėmimai yra sėkmingi tuomet, kai šuo bent sekundės dalelę išstovės nejudėdamas. Netaisykime jo stovėsenos-tegul pirmiausiai išmoksta koncentruoti dėmesį į ranką su skanėstu. Kartokime tai keletą kartų per dieną. Kuomet šuniukas žinos ko iš jo tikimasi, pradėkime taisyti jo stovėseną. Viena ranka laikome pavadėlį virš šuns galvos, kita pataisome preikines kojas į taisyklingą poziciją: kojos turi būti lygiagrečios viena kitai ir žemės atžvilgiu. Po to pataisome užpakalines galūnes. Galiausiai lengvai pakeliame galvą pavadėlio pagalba ir... šuo atrodo lyg iš paveikslėlio. Šuns susidomėjimą sustiprinam turimu skanumynu, tačiau reikia mokinti šunį, kad matant kasnelį negalima judėti.Idealas: šuo susikaupęs, kažkuom susidomėjęs, tačiau nekreipiantis dėmesio į teisėją, konkurenciją ar asmenis, esančius už ringo.

JUDESYS

Išstatinėdami šunį stengiamės, kad mūsų šuo judėtų kuo natūraliau: ilga, žema, tačiau labai elegantiška risčia, kurios metu galūnės bemaž "velkamos žeme".

Šunį nuo pat mažumės pratiname prie parodinio pavadėlio – uždedame jį skirtingai nuo antkaklio iškart už ausų ir paslepiame po plaukais. Šuo turi judėti greta vedlio. Pirmiausiai pirmyn ir apsisukus - atgal: up and down. Apdovanojame šunytį jei jis bando bėgti taisyklingai. Vienintelė problema su kurią susiduria vilkšuniai yra ta, kad bėgimas ringe tapatinasi su bėgimu greta dresūros metu, kuomet šuo privalo griežtai išlaikyti savo tikslią poziciją greta vedlio. Parodos metu labiau norima, kad šuo judėtų kuo laisviau - bėgtų spontaniškai ir "savarankiškai" , truputėlį labiau priekyje, kas būtent yra nepageidaujama dresūros metu. Galva turėtų būti pakelta, nukreipta į priekį, ausys stačios (jokios naudos jei šuo yra nuliūdęs ar be nuotaikos). Dėl to pavadėlį laikome šuniui virš galvos(tokiu būdu galime jį valdyti norima kryptimi) Šuo negali kaboti ant pavadėlio - jei jis nesiekia visomis keturiomis kojomis žemės, nėra nė kalbos, kad bus pademonstruotas idealus judesys. Toks pat rezultatas jei šuo yra truktelimas. Kuomet jau įvaldėme "up and down", pabandykime šunį išstatyti judant trikampiu. Ir tai atlikime dvigubu greičiu: žingsniu ir risčia.

Judant ratu bandykime rasti tokį tempą, kuriame šuo atrodytų kuo geriau. Tai turėtų būti ilga, elegantiška riščia, kurios metu matosi lengvas judesys, stipriai judančios galūnės ir nugara - taisyklingas judesys yra subalansuotas.Kojos juda lygiagrečiai, užpakalinės - toje pačioje linijoje kaip ir priekinės. Pas vilkšunius, ypač jiems judant dideliu tempu, kojos vis labiau yra statomos į raidę "V".

Ydos ir problemos:

  • krabbing (krabo judesys)..
    Šuo juda šiek tiek lengvai nukrypęs į šoną ir teisėjas negali vertinti jo galūnių darbą (judant "ten ir atgal" ar trikampiu). Tai dažniausiai pasitaiko dėl eksterjero trūkumų ir dėl to, kad šuo stato užpakalines galūnes prieš priekines ir stato jas kreivai, tam, kad išvengtų traumos. Tokiu atveju gali padėti tempo sumažinimas ar treniruotės su šunimi šiam judant dešinėje vedlio pusėje (šuo kairėje pusėje tuomet judėtų tik ringe). Kartais toks atvejis galimas ir dėl to, kad šuniui labai aktualus kasnelis laikomas rankoje. Derėtų tai atsiminti, norint išvengti galimų klaidų.
  • pacing (eidinė).
    Vilkšuniams judant žingine eidinė yra normalus judesys. Esant riščiai-tai yda. Ji pasireiškia tuomet, kai šuo judėdamas stato tos pačios pusės kojas vienu metu į priekį: abi kairiosios ar abi dešiniosios. Teisėjai negali pakęsti eidinės, taip pat kaip ir urzgimo vertinimo metu, tad nuo pat pradžių reikia stebėti, kad šuniukas nebėgiotų eidine. Čia padėti gali judėjimas aukštoje žolėje. Šis judesys nėra patogus ir dažniausiai yra taikomas tik greitinant tempą. Jei tai nepadeda, reikia patraukti šuns galvą parodininiu pavadėliu į viršų pirmuose žingsniuose.
  • nubėgimas (šeimininko baimė).
    Šuo nenori bėgti greta vedlio, jo pozicija desuteikia teisėjui galimybės, įvertinti ar šuns kojos juda taisyklingai. Čia padės tik treniruotės ir (ar) šuns pasitikėjimo įgavimas. Ir geriausia tokiu atveju pamiršti šuns baudimą.

DANTYS

SUKANDIMO KONTROLĖ Lengviausias ir geriausiai atrodantis dantų bei sukandimo prezentavimas yra tuomet, kai tai patinka šuniui. Viena ranka (geriausia nykščiu ir rodomuoju pirštu) pakeliame viršutinę šuns lūpą. Kitos rankos nykščiu atitraukiame apatinę. Sukandimas tuomet matomas kuo geriausiai (atsiminkime, kad šuo turi būti susičiaupęs). Kitas pliusas šio metodo yra tas, kad neužimame šuniui nosies ir netrukdome jam lengvai kvėpuoti. Dėl to šuo nerodys nervingumo, netgi tuomet jei vertinimas bus šiek tiek ilgėlesnis...

DANTU SKAICIAVIMAS Istiesu teisejai dantis skaiciuoja labai retai, tik tuome, jei jam iskyla dvejoniu, kad tam suniui gali trukti dantu. Dazniausiai pasitenkinama P1 kontrole - tai mazi dantukai iskart uz ilciu. Panasiai kaip ir dantu kontoleje viena ranka pakeliame virsutines lupas, kita - apatinio. Norint kad geriau matytusi, suo gali buti siek tiek praziodytas. Tada parodome kaire ir desine puses. Kartais suo uzdengia P1 liezuviu - tokiu atveju uztenka ji pastumti i sona pirstu.

PILNO SUKANDIMO DEMONSTRAVIMAS Lenkiskose parodose retai kada sutinkamas, taciau tai lyg standartas Vokietijoje, Cekijoje ar Slovakijoje - siuo atveju reikia placiai praziodyti suni. Kad tai padaryti, reikia pirstu galiukais - nyksciu ir rodomuoju,suimame suns zandikauli tuoja pat uz ilciu ir ir svelniai praziodome. tai labaiausiai nervina suni, todel reikia siai procedurai tinkamai pasiruosti.

Nepaisant atrodytų šios užduoties sudėtingumo, tai lengviausia kas yra atliekama ringe. Svarbiausia tik vienas dalykas - reikia visa tai treniruoti. Pradedame nuo pat mažumės ir priklausomai nuo šunyčio noro mums padėti atliekam visą pratimą, vėlaiu leisdami tai daryti ir svetimiems žmonėms. Kas sudaro dantų demonstravimą? Vedlys turi parodyti teisėjui šuns sukandimą ir suteikti galimybę suskaičiuoti šuns dantis. Sukandimas demonstruojamas šuniui esant sučiauptu žandikauliu - tada reikia lengvai pakelti viršutinę (atsargiai su nosimi) ir nuleisti apatinę lūpą taip, kad teisėjas galėtų matyti kaip vienas su kitu liečiasi žandikauliai. Po to teisėjui reikia leisti suskaičiuoti šuns dantis, nors dažniausiai yra tiesiog pažiūrima "ar viskas savo vietoje" ir patikrinama ar yra P1. Dažnai, jei vedlys nepakankamai atitraukia lūpas, teisėjas tikrina dantis pirštais. Kartais yra reikalaujama parodyti visus dantis - tuo metu reikia kaip galima plačiau pražiodyti šunį, kad būtų matomi krūminiai dantys. Ką daryti, kad šuo leistųsi šitaip su juom elgtis? Metodas yra paprastas ir žinomas kiekvienoje dresūros aikštelėje - reikia šunį girti ir skatinti. Prieš tai kai pradėsime mokytis komandos "dantys" atsiminkime, kad šuo turi būti alkanas. Tuo tarpu mes pasirūpiname skanėstu, kurį šuo mėgsta (sūris, mėsa, dešra). Liepiame šuniui sėdėti ir pradedame. Atlikdami dantų kontrolę vis kas kiek laiko į snukį įkišame po skanėsto gabalėlį. Greitai šuo supras, kad "knaisiojimas po dantis" yra smagus užsiėmimas. Reikia atsiminti, kad niekuomet negalima to atlikti per jėgą. Nekankinkime šuns per ilgai. Vienas patikrinimas - ir padarykime pertrauką.Kuomet šuo lengvai leidžia mums patikrinti jo dantis - perduodame šią užduotį atlikti svetimam žmogui.

CHARAKTERIS

Tik tas šuo, kuriam parodos bvei išsistatinėjimas sukelia džiaugsmą, puikiai pasirodys ringe ir turės galimybę būti pastebėtas teisėjų ir ne tik tų, kurie domisi vilkšuniais.

Nepadės čia jokios treniruotės. Čia greičiau didžiausią įtaką turi elgesys su šunimi. Ringe šuo turi demonstruoti savo pasitikėjimą, savo asmenybę. Jis turi turėti "Ausstrahlung" (spinduliuoti, turėti kažką, kas atkreipia visų dėmesį būtent į jį). Kad tai pasiekti, reikia visuomet būti "jo pusėje", leisti jam suprasti, kad čia jis yra PATS GERIAUSIAS. Negailėti pagyrimų, glostymų ir paskatinimų. Šis metodas gali padaryti stebūklus. Savaime suprantama, čia nekalbama apie tai, kad šuo gali daryti viską ką tik nori. kaip ir treniruotės metu-jokių bausmių, nes kaip ir paklusnumo varžybose - tai tik mažina sėkmės galimybę. Kas iš to jei šuo atliks visus posūkius, demonstruos sukandimą, stovės pagal komandą, jei visa tai darys be jokių jausmų ir netgi retkarčiai krūptelėdamas nuo šeimininko judesio. Tai išties vienas iš šiurpesnių vaizdelių, pasitaikančių ringe. Dėmesio, kuomet kontaktuojate su kitais žmonėmis ir šunimis. Čia visiškai tas pats kaip ir paprastame auklėjime - svarbiausia, kad šuo neturėtų nemalonių atsiminimų tokių susitikimų metu. Ypatingai tai svarbu kontaktuojant su kitais šunimis. Jie mūsų šuo tokio susitikimo metu bus nuskriaustas, apkandžiotas tai atsilieps jo elgsenai: šuo gali pradėti bijoti ar elgtis priešingai - puldinėti ir tuomet jei tik susidursite viename ringe su tokiu padaru, kuris nuskriaudė jūsų mažylį, galite pamiršti gerą šuns išstatinėjimą. Todėl venkime kaip ugnies visų galimų "santykių" aiškinimųsi.

Ydos ir trūkumai:

  • bailumas
    Kai kurie šunys jaučia, kad viskas keičiasi, kuomet atsiduri parodos šurmulyje. Jei jie namuose stovi, kaip "statulos" ringe gali demonstruoti tik vieną vienintelę pozą "tik manęs nelieskite". Norint to išvengti reikalinga ankstyva socializacija. Bet kartais ir tai nepadeda - šuo paprasčiausiai yra bailus. Toks individas reikalauja atskiro požiūrio ir elgsenos. Pirmiausiai reikai vengti tokių situacijų, kur jis gali išsigąsti. Taip pat reikai vengti perdėto šuns guodimo, glostymo ir raminimo-šuniui gali pasirodyti, kad jo baili elgsena yra tai ko iš jo norima. Kai kurie asmenys trukčioja šunims pavadėlius, tol kol jie nenusiramina. Tai tik sukelia dar didesnį šuns išsigandimą. Dažniausiai pasitaikanti ir grubiausia klaida-tai šuns "įmetimas į gilesnį vandenį": jo palikimas tokiose situacijose, kurios jam yra per stiprios. Tokia šoko terapija nepadeda, o netgi dar labiau užsifiksuoja šuniui iki jo gyvenimo galo. Geriausias gydymo metodas - relaksacija: šuo turi atsipalaiduoti, pamatyti, kad niekas jam negręsia, visiškai taip pat kaip ir šūvio metu, einame laiptelis po laiptelio: kažkelintoje iš eilės parodoje, jei šuo neturi blogų pojūčių, atsitiks ir taip, kad jis ims ir pamėgs parodas. Paprasčiausiai - nieko nedarykime per jėgą!

  • baimė žmonių atžvilgiu
    Kai kurie šunys bijo svetimų žmonių, o teisingiau sakant, dėmesio, kuris jiems skirtas. Kaip ir anksčiau minėta šoko terapija, arba kuomet šuo yra įvedamas į žmonių būrį, kur jį pradeda glostyti, nepadės. Kaip tik-atvirkščiai. Pradedame nuo to, kad šuo pradėtų toleruoti svetimus jam asmenis (šie turi šunį tuo metu ignoruoti). Laikui bėgant mokome šunį kontakto su žmogumi: svetimas asmuo turi duoti šuniui skanėstą, švelniai pakalbinti. Laikui bėgant pereiname prie to, kad šuo yra glostomas ir apžiūrimas. Viskas turi vykti labai lėtai - per greitas kažkurios dalies pradėjimas - tai žingsiu grįžti atgal. Svarbu, kad svetimas asmuo išties būtų svetimas: šuo greitai pripranta, todėl reikia visuomet turėti kažką atsargoje. Laikas nuo laiko vis dažniau girdime apie medicininę indikaciją. Dopingo naudojimas nėra draudžiamas parodose, tačiau pavojingas gyvūnui. Tad reikia nutarti, kas yra svarbiau - dar vienas titulas ar gyvūno sveikata... Nes svarbiausias būdas turėti laimingą šunį yra ryšys-šuo-šeiminkas, pastovios treniruotės ir solidus bei tinkamas skatinimas. Išstatinėdami bailų šunį atsiminkime, kad negalima palikti jo vieno. Geriausia yra visuomet būti su juom ir kalbėtis - tuomet jis pasijus saugus. Be to reiktų apgalvoti ar verta tokį šunį išstatinėti patalpoje, jis čia gali būti nevaldomas, gal tuomet vertėtų pagalvoti apie parodas lauke.

  • agresija
    Ne ką mažiau pasitaiko problemų ir dėl agresijos. Dalis šunų kanda iš baimės. Tokiu atveju, jei negalime to kontroliuoti iš vis derėtų pagalvot, gal neverta rodytis parodose. Tokiu būdu netampysime daugeliui asmenų nervų.

  • atsisakymas
    Tai dažna pradedančiųjų dalyvių problema: tuo metu, kai kiti šunys ringe stovi atsipalaidavę, puikiai save demonstruojantys, mūsų šunytis stovi "it žemes pardavęs". Juokingai blaškosi po ringą, sunku priversti jį bėgti, o ką jau kalbėti apie ausų pastatymą. Atsisakymui sunku pasipriešinti. Dažnai pasitaiko dėl per griežto (netaisyklingo) dresavimo, kuris šuniui užmuša bet kokį norą džiaugtis tuom, ką jis daro. Daugelis asmenų galvoja, kad išstatymas susideda iš komandų "sėdėt", "stovėt", "greta" ir" dantys". Ir deja, pamiršta apie "geros nuotaikos" mokymąsi. Prie viso to prisideda šuns nuvargimas (pvz.kelionė, ilgas ringo laukimas). Vienintelė išeitis - viską pradėti nuo nulio-pagrindinį dėmesį tuomet skiriant šuns "atgaivinimui". Prieš išstatinėjimą tuomet geriausia, kad šuo gulėtų ramioje vietoje - nevarginkime jo laukimu prie ringo. Prieš patį išstatymą nemaitinkime šuns - paėdęs šuo-tai miegantis šuo. Į ringą įeiname laiku, bet bemaž pačią paskutinę minutę. Taip pat galima pabandyti, kad šunį išstatytų svetimas asmuo, kuomet mes stovėsime už ringo.

  • perdėtas jautrumas
    tai lengviausiai išsprendžiama problema: užtenka tik laiko ir patyrimo. Dėl to jis pasitaiko dažniausiai tik pas šuniukus ir dar jaunimo klasės atstovus. Geriau tokio šuns per daug nestabdyti, nes iš to galima vėliau gauti jo atsisakymą dirbti. Prieš pasirodymą tokiu atveju patartina apibėgti mažą ratuką parodos teritorijoje, tam, kad šuo "išsišėltų". Pats greičiausias metodas apraminti šunį - tai dresūros komandų prisiminimas. Kartais toks šuns elgesys galimas dėl to, kad šuo nėra pilnai paruoštas parodai - paprasčiausiai jis nežino, ko iš jo norima ir ką jis turi daryti. Tokiu atveju dėl visko kaltas tik vedlys.

Margo Peron (Lenkija)

 
Related links
· More about Parodos
· News by Margo


Most-read story in Parodos:



Copyright by wolfdog.org. Hosted by Hostpark.pl
Page created in 0.024301 seconds.