Susitinkame su vilkiukais, duodasi jie kelias valandas po sniega - juk ypac smagu i baltasias pusnis nosi ikisti, nors paskui ir ciaudulys suima, nekalbant, kaip skanu brolio/seses spranda isikasti ir vartytis ant balto sniego. Ir seimininkai ramus - juk prausti mazuju isdaigininku po pasilakstymu nereikes; o kur dar sviesumas, kai iseini nakti ir be zibinto viska gerai regi.
Siandien gal net visi trys maziai tures galimybe padukti pries rytojaus paroda
Et, kad dar du broliai galetu kada iki musu atlekti, tuomet butume tikra gauja
Gero savaitgalio visiems
|