Na nežinau, aš tai kaip tik girdėjau, kad negalima per daug džiaugtis su šunimi tik parėjus namo
Na, kad šuniui tiek šeimininko išėjimas, tiek parėjimas būtų toks elementarus natūralus įvykis, nei labai tragiškas, nei labai džiaugsmingas. Aš tai nepedagogiška, bet sakyčiau reiktų palaukt kur už kampo "išėjus", o paskui atsirasti, skant, šikimo momentu ir duot į subinę (taip taip, mėtykit akmenis į mane, negalima taip, bet mums kažko labai mikliai padėjo nuo sysiojimo namie). O kai kakoja lauke (jei pasitaiko taip), girti ir džiaugtis, ploti rankomis visaip
Kaip su mažiuku. Nors šiaip tai keista kad šuo kakoja ten, kur gyvena
Reikia gal su kokiu dresuotoju pasitart