Kalbejau su vienu aziato seimininku... apie sunis
Pasakojau apie musu Ivju, pasakojau, kad visad kai ateina pas mus sveciai, laikome Ivju prie saves, o ypac kai buna vaiku... - jis pritare, nes visa gyvenima jis ta pati dare su savo nuostabiaja aziate... po vieno nemalonaus ivykio...Kai bus suzalotas zmogus, niekam jau nebus idomu, ar leidau glostyti ar ne, ar veisejai padare klaida ar jis taip auklejamas nevykusiai buvo... bus skandalas, gal but islindes i viesuma ir jis bus visiskai ne veisles naudai.
P.S. - ta suni, kuris mane ikando, glostem pries menesi iki ivykio musu namuose, veida laize...nesvarbu, gera pamoka ir man buvo, tikiuosi ir seimininkams