[auuuu]

prisiminiau savo patirtį su visais matytais čekais....
po pirmo susitikimo su vaidila buvo geltonos, mėlynos, violetinės rankos....žaidėm....antro susitikimo metu jis jau pradėjo manęs šalintis...
alpė - žaidėm, rankos mėlynos, pora nedidelių skylučių džemperį....bet šiaip labai smagus šuo....nejaučia gal kiek savo jėgos, bet labai smagus....
girius - pirmo susitikimo metu žaidėm....šešios skylutės džemperį....
gierka - turbūt mėlynių irgi buvo, bet jis labiau lakstė šalin nuo manęs ir vėl į mane....
harka - pora kartų lyg ir išreiškė norą žaisti....švelniai ir inteligentiškai....bet ties bandymais, jei atmintis neapgauna, viskas ir apsiribojo....
bruknė - žaidė gražiai kaip ir eilinis bet kokios veislės tokio sudėjimo šuo....gana smagi ir jauki....
maja - į kontaktą ėjo tik tada, kai bruknė puolė bučiuotis....
aivaro čekas (vardas užkrito šunėko) - mažas buvo....žaidė labiau su haskiuku....pasirodė gana "rastamaniškų" pažiūrų, bet linkęs į kontaktą ir su juo, manau, būtų smagu....įdomu kaip dabar....
warg - nuostabus šuo....įsimylėjau vos tik pamačiau....manieros - taip pat puikios...žaidžia turbūt daugiau kūnu, o ne dantimis....ranką apima labai švelniai, tik vos vos prilaiko....
mija - čekas, su kuriuo bene daugiausiai kontaktuoti teko....žaidžia švelniai, gražiai....pora kartų vos akių neiškabino, bet čia ne iš blogos valios, o tiesiog "taip išėjo"....
rapsas - teko bendrauti tik vieną kartą....iki kraujo prarėžtos dantimis ir nagais rankos, perkastos dvi marškinių sagos, suplėšyta tų pačių marškinių rankovė keliose vietose....joks kitas čekas nėra tiek suplėšęs ar taip sužalojęs bedūkdamas....nepaisant to, šuo prašėsi į mūsų mašiną, nors šalia buvo šeimininkai....

kiekvienas žmogus turi subręsti šuniui....ir nesvarbu kokiam....ir ne tik šuniui, bet ir bet kokiems įsipareigojimams, atsakomybei....
kartais fizinis amžius labai neatitinka emocinio amžiaus....socialinio taip pat....