Mano du vilkiai nugaise per tas karstasias dienles buvo-atsigaudavo tik i vakara, kai salciau pasidarydavo ir prasidedavo gainiojimaisi:
kentejo mamos geles, mano drabuziai, Vikis ismoko i a'la baseina eit pasimaudyt pats.
o vakar vyruks pamate arkli-ot buvo nuostabos ir isgyvenimo ir net pabandymo paloti-toks garselis uf uf sklido.Cirokezas ant peciu ir kaklo pastatytas ir selina bachuras link arkliuko paslapciom.
o po to nuo to arklio prasidejo selinimai ir uf'inejimai ant visko kas gyvas-tad kelias namo buvo ilgas ir labai jau baisus.
bet tuoj pasimatysim visi ane?
__________________
|