Aš jam ne kartą esu iš grandinėlės mėčiusi.. Ir ką? Pasižiūri į grandinėlę nukritusią ir toliau lipa, jei skaudžiau išeina pataikyti tai pusę minutės nelipa, po to vėl iš naujo..

Tykoti tai neišeina labai, nes jis puikiai jaučia.. Šianakt lipo ant viryklės, tai šokau iš lovos, nulėkiau iki jo, tai kad atšoko į kampą įsispraudė, iškart ant nugaros gulas. Nu bet tik aš išėjau ir vėl iš naujo.. Atsistojau ir taip tyliai stoviu, jis girdžiu nulipo, atėjo iki koridoriaus ir klauosi, o aš nei garso neleidžiu, bet ne jis visviena po pusės minutės mąstymo atėjo pas mane vaidinti gerutį.. O taip tai kai jam labai skanu ten kas nors, tai į mano rėkimą nelabai ir reaguoja

Būna, kad ir matant lipa, jam jokių problemų nekelia tai, kad mato kas nors.. nu kai man jau nervai nebelaiko,

tą supranta iš balso, tada laksto tikrai kaip į kelnes prisidaręs (puikiai Benas apibūdino), kai žiūri į jį taip lakstantį, atrodo, kad jam su galva negerai

net nebežino, tiksliau nebealvoja į kurią pusę bėgti, lekia į vieną į kitą kaip išprotėjęs

Jis nereaguoja kai ko nors nori, nei į purtymus, nei į urzgimą, nei į galvą davimą, nei į kandžiojimus, nu į tuos reaguot bando atgal kasdamas. Nu žodžiu aš turbūt nemoku, tai kaip jūs jam į sprandą duot..