|
Junior Member
Join Date: Jun 2006
Posts: 66
|
sveiki visi,senai cia bebuvau,tai dabar turiu ka pasakot.Tai,va gyvenam ir dirbam su Girium kartu - kariuomenej,turim ten voljera,tai Girius atbuna ten mano darbo valandas,kai buna uzsiemimai lauke,issivedu ji lauk.Beje Girius meistriskai rausia urvus - tokius ilgus,kad pradeda raust voljero centre(nes pakrascius jau apdejau lentom,bo buvo pabeges),o islenda jau lauke,taip buvo pastaraji karta,kai teko ji gaudyt po visa miesta(pagavau su Daivos pagalba netoli oro uosto),dekui visiems padejusiems ji surast,tame tarpe oro uosto kinologei Zivilei,dviem policininkams kurie mane sustabde,bet suzinoje ko ieskau paleido ir nurode apytiksliai ta vieta kur ji ir radau,taip pat mano kareiviams kurie jo ilgai ieskojo po visa teritorija.Suradimo momentas vertas rasytojo plunksnos - vaziavau daugmaz link taboro,nes sake,kad i ta puse nubego,bevaziuojant kazkokia stipri nuojauta tiesiog liepe sustot,sustojau ant saligatvio ir ijungiau avarini,islipau bet Giriaus nebuvo - tik kazkokie mazi suniukai lakste...Palaukiau kokias 10 sekundziu ir dar karta apsidaires norejau sukt atgal,kai staiga pamaciau is miskelio islendanti mano zveri,ejo panarines galva visai nekreipdamas demesio i suniukus,i sonus maskatuodamas uodega ir i nieka neziuredamas(buvo labai pavarges,nes pabego pries tai buvusios dienos popiete,taigi,jau buvo praejusi para laiko,buvau tarnyboj ir negalejau palikt posto iki ryto,todel paieskas pradejau praejus 12 valandu nuo pabegimo)...Kai ji pasaukiau, Girius sustojo ir apsidaire,bet manes nepamate...pasaukiau dar karta ir tada tik spejau pamatyt,kad jis pradejo begt,o po sekundes jau gulejau pargriautas,laizomas ir svelniai kandziojamas.Vaziuojant jis dar ilgai stugavo masinoj,o po to miegojo para laiko beveik.
Tai toks nuotykis buvo,siaip gyvenam idomiai,buvom prie juros,Girius plaukiojo,ziema buvom zygyje,nors buvo salta(-29 c),Girius prie lauzo nejo,o sukosi sukosi kol pasidare ovali duobe,i ja atsigule,susiriete ir uzsidenge nosi su uodega.Per nakti ji uzpuste tai ryte galvojau,kad pabego,bet kai pasaukiau vaizdas buvo kaip filmuose - is lygaus sniego,tarytum is po zemiu islenda vilkas ir nusipurto.Sauletekio sviesoje tai atrode ispudingai.
Tai tiek,charakteris mano atzvilgiu nuostabus - klauso,myli mane,svetimu neprisileidzia,tik,kad vagiliauja viska kas neprikalta ir yra valgoma,bet jau susitaikiau su tuo ir ismokau gyvent su tuo.Ismoko komanda "paimk"(aciu kareiviams kurie pabuvo treniruociu objektais),"sedek",nepamirsom ir seniau ismoktu
|