Na tikriausiai as niekada nebusiu rami, kai vaikas ir suo yra paliekami kartu net minutelei. Baisu net pagalvoti kokios pasekmes gali buti. Ir nesvarbu kokios veisles suo, negaleciau taip pasitiketi... Na nebent tas suo gyventu su manim daug metu.
Vaikysteje turejom suni (misruna), bet jau suo ten buvo su superiniu charakteriu. Tikras vaiku dziaugsmas. Su visais gyvunais labai gerai sutare, be isimciu... Nesvarbu, kad katina pirmakart gyvenime buvo mates is arti, bet nebuvo tokios minties jo pulti (netgi issigando tokio mazucio kaciuko)
mazi suniukai lipdavo ant sprando, uz ausu tampydavo-o jis be galu pakantus guli
Aisku, labai klausydavo ir darydavo puolimo komandas (net ant pazystamu) ir kai jau reikia apsiraminti. Vienu zodziu
P.S. Aciu uz silta priemima
