Labai labai labai aciu Vikei,Vykiui ir Vaivai pasirupinusiems mano zveriuku,grizo labai pavarges,netgi nebenorejo tradiciskai begt paskui masina ir maudesi tik truputi(praeita kart neislipdami apie valanda maudemes i kranta nejo ir paskui mane plauke tol kol cypt pradejo kai bangos ji apsemdavo,tai issigandau,kad nepaskestu ir turejau pats nebesimaudyt,kad tik jis nelystu).Surenciau sioki toki voljera kur jam tikiuosi neteks ilgai gyventi,nes sirdi spaudzia girdint kaip jis staugia isvaziuojant,bet dar teks pakentet,nes manes dar nepervede dirbt i Klaipeda.Si savaite tai visai sportiska- savaitgali vaziuosim svest Rasas,tai velgi laukia keturios paros miske su maudynemis upeje...
|