Ką gi, baiginėjasi pirmoji savaitė kai Jara apsigyveno pas mus. Iš pradžių kiek nugąsdino ragaudama namus
Ir vaiko pirma reakcija buvo man netikėta, buvo nemažai ašarų. Bet dabar viskas gerai. Jara jau jaučiasi namuose, iš ramios geros mergytės virsta padykusia vilkiūkšte. Žino žodį "negalima" ir kiekviena pasitaikiusia proga pasitikrina, ar mes jo nepamiršom
Subaru jei ką daro negerai - atsistoja ir žiūri į mane. Tik mato kad aš jau nežiūriu - ir vėl savo daro gudruolė.
Lauke vaikšto pasivirkaudama. Iš vis nelabai supranta kam tas laukas reikalingas, ypač 6h ryto, kai namie yra jaukus balkonas išklotas laikraščiais
Galima valandą vaikščioti lauke - grįžus namo lekia iškart į balkoną... Na ačiū jai kad nors namie mažiau balų
Vakar pirmą kartą vaikščiodama su Arūnu kažką padarė lauke!!!!!!!!!!!!! Vakar vaikščiojom po mišką, paleidau ją pasilakstyt aplink. Niekur toli nebėga, sukasi kur nors netoliese. Pavadėlį nelabai mėgsta, vis dar kartais spyriojasi.
Su dukryte Jara labai kantri. Turi vietą, kur gali pasislėpti, bet vis tiek būna ten, kur mes su Arūnu. Taigi Smiltė ją ir niurko.... Baram kai žaidžia su dantim su Smilte, gauna per nosį. Vaikas jau irgi išmoko apsiginti, mojuoja rankytėm ir stumia šalin. Dabar Jara jau gražiau žaidžia, daugiau laižo ir nebešokinėja (na pasitaiko, bet retai). O vakar Smiltė supykus už žaidimą dantim....ĮKANDO Jarai atgal....vargšė net cyptelėjo. O šiaip labai meili, labai labai
Atsirado keletas gerų pokyčių namuose: nesimėto vaiko žaislai ant žemės, vaiko žaislų spintai atsirado durelės, ir šiaip viskas tvarkingiau
Gal jau užteks.... Keletą nuotraukų iš mūsų kasdienybės įdėjau čia
http://public.fotki.com/Iarila/