Sveiki. Iškilo toks klausimas dėl manosios terjeriukės. Kelias dienas kaliukę buvau palikusi pagloboti nešunininkams. Sakė, kad nuvažiavus sodybon kelias valandas praleido lodama ant lizde sėdinčių gandrų. Šiandien ryte ją išvedu laukan, ir, vos išėjus pro laiptinės duris, šuo - nebevaldomas! Peadžioj net nesupratau, kas vyksta, nes ankčiau taip nebuvę. O ji akis va taip
įsmeigusi į dangų ir paukščių dairosi. Antkakliu užsismaugusi, įsirežusi. Ir kaip tyčia vis kas praskrenda, praplaukia ar pievoj šokinėja. Šuva į nieką nereaguoja - nei komandas (o ir ne super jas vykdo ir taip), nei į draudimą (į šitą reaguoja gerai), nei į vardą, nei į truktelėjimą pavadžiu, nei už pakarpos pakėlimą. Tiek susikoncentravusi į dangų ir dairymąsi paukščių, kad net pilna šlapimo pūslė po nakties jai nerūpi. O kaip tik su dviračiu ketinau prasilėkti, galvojau, gal bėgimas nukreips dėmesį. Ale pakeliui vėl paukščiai, ir šuva kelis kartus vos po ratu nepalindo. Grįžus namo stovi ir žiūri pro langą dangun. Einam antrą kartą, tik šįkart kišenėje
Kong Wubba - cypsintis žaislas (Deima ir Daiva Vilniaus parodoj matė, kaip ji reaguoja į cypsiukus - pagatava iš rankų iššokti ir akimis praryti). Tai tik jos akys į dangų, aš žaislą sucypinu, ir šuns dėmesys vien tik į mane. Va taip ir pažaidėm lauke - nukreipinėjant dėmesį žaislu. Kai jį įsikandusi lakstė ir purtė (o jis lapatuoja gerai savo "kojytėm" - jos grobis), paukščiai dėmesį dar šiek tiek traukė, suklusdavo, bet jau timptelėjus už pavadžio ar pašaukus reaguodavo, atbėgdavo.
Taigi galiausiai ir pats klausimas - ar teisingai pasielgiau šioje medžiotojo jausmo pabudimo situacijoje nukreipdama dėmesį jos dievinamu žaislu? Kai žaidimus juo baigiu ir paslepiu iki kito karto, kad nesudraskytų per greit, eina ratais, cypia ir jo ieško. Taigi irgi šiokia tokia priklausomybė mano galva. Kačių ir paukščių vaikyti jai neleidžiu, o ir medžioklės instinktą stengiuosi nukreipti pagalių mėtymu (ir ji mielai paskui juos laksto). Ką patartumėte daryti? Nešiotis cypalą kišenėj visad? Bet vos žaislą pamačiusi/išgirdusi tiek įsiazartina, kad ne šlapinimasis ar kakojimas rūpi. Nuo pavadžio baisu dabar paleisti, nes lėkt ir nulėkt paskui kokį kirą gali. O ir statistika žuvusių po ratais tokių medžioklių PRT/JRT liūdna, tai visai
.
P.S. Galgi nebus supykusių, kad CSV forume klausinėju apie PRT. Ale gal ir čekų šeimininkai su tokiom problemom susiduria? Tai gal visiem naudingų patarimų sulauksim?