Tai tas ivykis seniai jau buvo,dabar jau normalus...Siaip jis pas mane atbega sokinedamas(ypac kai pasitinka),padeda man letenas ant peciu ir prausia mane,tik kai pridaro ka nors,o as pykstu,tai turbut dar atsimena ana karta ir tada ateina kai pakvieciu susirietes tik desine letena istieses...Siaip mes abu is puses zodzio viens kita suprantam,kai einam kur i zmones,tai veduos be pavadzio - niekur nesitraukia,o kai vieni bunam tai buna,kad ir nepaklauso(jei noriu eit namo,o jis dar neatsilakste),bet tada prasibegam pora kilometru,pazaidziam ir tada jau bunam tiek privarge,kad tik namo ir norim...Siaip jis manes tik ir klauso,zmona sako,kad kai as iseinu,jis pasidaro visai kitoks - laksto duksta,viska grauzia,o kai as griztu,tai tik taiko prie manes atsigulti ir ant koju galva padeti...Kai valgom tai mums jis i akis nelenda,jis tada dukra medzioja,nes ji sededama nevalgo,jai taip nuobodu,tai ji pasiima kasni i burna ir vaiksto,o tas pribega kai mes nematom ir laizo jai burna neatstodamas,kol ji neisspjauna arba,kol su zaislu i galva negauna
,siaip jis labai protingas ir nemokomas ismoksta tokias komandas kaip "bek","i gala"(cia masinoj,kai reikia,kad persestu ant galines sedynes,nes siaip prieky vaziuoja ir kol taip nepasakau,tai net zmona jo nepajudina),"buk vietoj", ir tt.cia jam kazkaip is bendro isprusimo daejo...
24-10-2006, 17:22
Threaded Mode