mes su Girium ismokom zaist slepynes.Tikras slepynes.As sustoju ir jam sakau "bek",tada jis skuodzia kuo toliau,vis atsisukdamas paziuret ar mane mato,jei reikia toli begt,tai uzlenda uz kokio kalniuko ir ten buna.As tada tyliai ir greitai begu i kita puse ir ieskau kur sleptis,jei begu garsiai,tada jis mane pradeda vytis,o jei tyliai,tai jis paziuri kad manes nera ir eina ieskot.Viena karta pabegau ten kur niekad nebegu ir jam neleidziu eit - uz kelio i miska.Tai labai juokinga buvo matyt kaip jis tikrina visas mano iprastas sleptuves,jaudinasi ir nesupranta kur as esu.Dar idomus dalykas,kad kai ji paleidziu is masinos ir vaziuoju,noredamas,kad jis begtu is paskos,tai turiu pro langa ji nuolat kviesti,nes kitaip jis bega tol kol pavargsta,o tada apsisuka ir grizta butent i ta vieta kurioje ji isleidau.Ir ten laukia.Viena kart susinervinau,kai siauram keliuke negalejau apsisukt,tai turejau pora kilometru grizt pesciom ji parsivest.Is kitos puses toks jo iprotis labai gerai jei kartais kur nubega miske.Tada as nesijaudinu,nes zinau,kad jis manes lauks prie masinos.
Beje,siandien mus fotkino kino studijoj ir jei tiksim,tai ziema kai bus sniego,vaidinsim vienam uzsienieciu filme vilka